Į šį klausimą atsako gyd. gastroenterologė Edita Jakubauskienė
H. pylori yra patogeninė bakterija, kuri visuomet sukelia lėtinį skrandžio gleivinės uždegimą, nesvarbu, ar simptomų yra, ar nėra. H. pylori gastritas yra infekcinė liga, kurios negalima prilyginti funkcinės dispepsijos diagnozei. H. pylori yra vienas iš pagrindinių skrandžio vėžio etiopatogenezinių veiksnių. Pacientams, kurie vartoja aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) ir yra infekuoti H. pylori bakterija, labai padidėja skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės išsivystymo rizika. Taip pat, H. pylori infekcija gali būti susijusi su neaiškios kilmės geležies stokos anemija, vitamino B12 stoka.
H. pylori infekcijos diagnostiniai tyrimai yra skirstomi į invazinius ir neinvazinius. Invaziniai tyrimo metodai yra, kai gastroskopijos metu paimami skrandžio gleivinės gabalėliai – biopsijos, kurie įdedami į greitąjį ureazės testą arba išsiunčiami histologiniam ištyrimui. Pirmo pasirinkimo neinvaziniai tyrimo metodai yra šlapalo kvėpavimo testas arba H. pylori antigeno nustatymas išmatose. Serologinis H. pylori diagnostinis tyrimas, naudojamas jeigu prieš tai nebuvo gydytas dėl H. pylori infekcijos.
Norint išvengti klaidingai neigiamų tyrimo rezultatų atliekant šlapalo kvėpavimo testą, greitąjį ureazės testą arba histologinę diagnostiką, skrandžio rūgštį mažinantys vaistai (PSI) turėtų būti nutraukti bent 2 savaites, o antibiotikų ir bismuto preparatų – bent 4 savaites iki tyrimo atlikimo.
Po H. pylori išnaikinimo-eradikacijos, rekomenduojama įsitikinti, ar H. pylori infekcija sunaikinta, atliekant pakartotinius diagnostinius tyrimus. Jie turėtų būti atliekami ne ankščiau, nei praėjus 4-6 savaitėms po skirto eradikacinio gydymo (greitasis ureazės testas atliekamas praėjus 6-8 sav. po gydymo), bei nutraukus antibiotikų/bismuto preparatų skyrimą bent 4, o protonų siurblio inhibitorius – bent 2 savaites iki tyrimo atlikimo. H. pylori eradikacijos patvirtinimui yra tinkami visi ankščiau išvardyti tyrimo metodai, išskyrus serologinį kraujo tyrimą, kuris nėra tinkamas, nes antikūniai kraujyje išlieka ir po gydymo, o jų buvimo laikas kiekvienam pacientui yra individualus.
Ar galima išnaikinti H. pylori bakteriją?
Dažniausiai pasitaikančios klaidos, neleidžiančios pasiekti optimalių gydymo rezultatų:
· Per trumpa H. pylori infekcijos gydymo trukmė. Rekomenduojama H. pylori infekciją gydyti 10-14 dienų, prioritetą teikiant 14dienų gydymo kursui.
· Skirta per maža protonų siurblių inhibitorių (PSI) dozė arba netinkamas jų vartojimo dažnis; Rekomenduojama rinktis tik dideles PSI dozes ir skirti juos du 2 kartus per dieną.
· Neatliekamas kontrolinis HP infekcijos diagnostinis testas po gydymo; Praėjus bent 4-6 savaitėmis po H. pylori infekcijos gydymo rekomenduojama atlikti diagnostinį tyrimą gydymo veiksmingumui įvertinti.
· Po gydymo eradikacijai patvirtinti atliekamas serologinis H. pylori diagnostinis tyrimas iš kraujo (serologinis tyrimas po gydymo yra nepatikimas ir neturėtų būti atliekamas);
· Po nesėkmingo H. pylori infekcijos gydymo pakartotinai skiriami tie patys antibiotikų deriniai.
Jeigu kelis kartus nepavyksta eradikuoti H. pylori infekcijos, “Unomeda” klinikoje yra galimybė nustayti H. pylori atsparumą antibiotikams. Tada pacientui gali būti skiriamas individualizuotas gydymas.
Registracija gydytojo gastroenterologo konsultacijai internetu: https://unomeda.lt/kaunas/paslauga/gastroenterologai-endoskopuotojai/
